Kviečiu apsilankyti:

Mano tinklapis: www.amkf.lt

Labai geras tinklapis, kurį verta aplankyti: www.pfonline.com


2013 m. kovo 19 d., antradienis

Keletas pastabų apie darbų saugą galvaninių dangų cechuose


Galvaniniuose cechuose naudojama daug įvairių cheminių junginių ir metalų, daugelis iš jų yra kenksmingi su jais dirbantiems žmonėms. Tokioms medžiagoms visų pirma priskiriami švinas, gyvsidabris, chromas, arsenas, kadmis ir jų junginiai.
Dėl darbų saugos taisyklių nesilaikymo dirbant su elektrocheminėmis dangomis galima apsinuodyti, nusideginti, susirgti chroniškomis profesinėmis ligomis. Ant drabužių patekę rūgštys ir šarmai, su kuriais dirbama, ardo drabužius, todėl darbo metu būtina dėvėti specialius drabužius – gumines prijuostes, antrankovius, pirštines.
Dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl įrenginių eksploatavimo instrukcijų ir taisyklių bei elgesio su nuodingomis ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis nežinojimo arba nesilaikymo.
Be to elektrolizės metu naudojama elektros srovė, kuri, pažeidus elektros prietaisų naudojimo taisykles, gali būti pavojinga.
Oro nutraukimo nuo 1 m2 tirpalo paviršiaus norma yra 40 m3/min. Oro greitis ventiliaciniuose plyšiuose 8 – 10 m/s, kadangi visiems ėsdinantiems tirpalams veikiant metalą išsiskiria daug vandenilio. Oro greičio ventiliaciniuose plyšiuose matavimai atliekami anemometru. Jei oro greitis ne toks kaip paminėta, būtina valyti ortakius.
Ypatingai didelį pavojų galvaniniuose cechuose kelia elektrolitai, kurių sudėtyje yra chromo anhidrido ir sieros rūgšties, pavojingumą padidina tai, kad chromavimo elektrolitai paprastai būna karšti. Chromo junginių turinčių tirpalų purslai, patekę ant odos sukelia perštėjimą, odos sudirginimą, odos uždegimą. Chromavimo vonioms būtina šoninė (bortinė) ventiliacija. Oro nusiurbimo norma nuo 1 m2 tirpalo paviršiaus yra 75 m3/min. Oro greitis bortinės ventiliacijos plyšiuose 12 – 14 m/s.
Nuriebinimui naudojami organiniai tirpikliai: benzinas, žibalas, nefrasas, spiritas, retai dichloretanas, trichloretanas, o taip pat vandeniniai šarminiai tirpalai; prie neorganinių junginių priskiriami: natrio šarmas, kalio šarmas, kalcinuota soda, natrio trifosfatas, Vienos kalkės.
Atliekant nuriebinimą su minėtomis medžiagomis būtina kaip vietinė (bortinė), taip ir bendroji (pripučiamoji-ištraukiamoji) ventiliacija.
Juodųjų ir spalvotųjų metalų ėsdinimui naudojamos rūgštys: sieros, druskos, azoto. Dažnai ėsdinimo tirpalai būna šildomi iki 60 – 70 ºC. Ėsdinimo vonioms būtina galinga ištraukiamoji ventiliacija.
Apsinuodyti cinku galima įkvėpus metalinio cinko dulkių. Dirbantiems galvaniniuose cechuose su prasta ventiliacija dažnai pasireiškia skrandžio susirgimai.
Daugelis vario junginių ir vario dulkės yra labai nuodingi. Vario valymas - labai kenksmingas procesas, dėl to valyti vario anodus, ar varinius pakabinio įtaisus reikia ypatingai atsargiai ir tik drėgnus.


Dirbant su rūgščiais elektrolitais (cinkavimo, variavimo, alavavimo) saugotis, kad tirpalas nepatektų ant pažeistos odos, kadangi šie elektrolitai sukelia odos ligas.
Rūkyti, valgyti ir gerti galvaninio cecho patalpose draudžiama.
Darbinius drabužius būtina palikti ceche.
Pavojingiausias procesas – rūgščių perpylimas. Reikia naudotis pneumatiniais perpylimo įtaisais, siurbliais ir sifonais. Rūgščių perpylimas pavojingas tuo, kad perpylimo metu rūgštis gali tyškėti ir išsilieti ant grindų. Labai pavojinga pilti rūgštį palenkiant indą, reikia atidžiai stebėti, kad ji tekėtų lėtai ir be pliūpsnių. Geriau perpylimui naudoti specialius siurblius ir perpylimo įtaisus.
Chemikalų sandėlyje grindys turi būti atsparios rūgštims.
Koncentruota sieros rūgštis ir natrio šarmas gali būti laikomi geležinėje taroje, koncentruotos azoto ir acto rūgštys – aliumininėje. Vandeniniai tirpalai laikomi stiklinėje arba plastikinėje taroje.
Rūgštys ir šarmai pernešami ar pervežami krepšiuose arba medinėse dėžėse, su minkšta įkloja. Vežant vežimėliu arba pernešant krepšius imti už rankenų draudžiama, būtina imti iš apačios.
Skiedžiant rūgštis rūgštį pilti į vandenį, o ne atvirkščiai!
Su chromo tirpalais galima dirbti tik esant gerai ventiliacijai. Ant odos patekusį chromo elektrolitą nedelsiant nuplauti stipria šalto vandens srove. Prieš darbą nosies vidų reikia pasitepti švariu (farmaciniu) vazelinu. Jei chromavimo elektrolito pateko į akis, jas reikia nedelsiant plauti stipria šalto vandens srove, po to 1% natrio hiposulfito tirpalu.
Maišyti chromavimo elektrolitą arba dėti į vonią chromo anhidridą tik su apsauginiais akiniais.
 

Darbo vietoje nuolat turi būti švaru ir tvarkinga.

2013 m. vasario 26 d., antradienis

Metalinės dangos rūšies nustatymas


Atliekant remontą arba detalės restauravimą, tenka spėlioti, kokia danga buvo padengta originali detalė. Metalinės dangos rūšiai nustatyti gali būti naudojami atitinkami cheminiai indikatoriai. Be cheminio metodo gali būti naudojamas mikroskopinis (pagal tipinę metalo struktūrą), spektroskopinis ir rentgeno struktūrinis metodai.
Tačiau yra paprastesnis metodas.
Prieš nustatant metalinę dangą paviršių reikia gerai nuvalyti ir pašalinti nuo jo organinius teršalus (acetonu, metileno chloridu ar kitokiais tirpikliais). Po nuvalymo stebima kaip dangą veikia rūgštys ir šarmai.

Pastaba:
+ danga tirpsta
danga netirpsta
± danga silpnai tirpsta

2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Srautinis-abrazyvinis apdirbimas


Srautinis-abrazyvinis apdirbimas

Šis paviršiaus apdirbimo prieš dengimą metalinėmis dangomis būdas turi kelias atmainas: smėliavimas, šratavimas, hidroabrazyvinis apdirbimas. Jis naudojamas ganėtinai plačiai, kadangi yra vienas iš efektyviausių paviršiaus paruošimo būdų ten, kur paviršių nereikia poliruoti.
Šis būdas ne tik puikiai nuvalo nuodegas ir rūdis, bet ir dėl deformacinio metalo paviršiaus sukietinimo (наклеп, нагартовка) pagerina mechanines gaminio savybes. Tokiu apdirbimu pašalinamos užvartos, įmušimai, įbrėžimai, t.y. tie defektai, kurie turi neigiamos įtakos padengtų detalių atsparumui korozijai, dangų kokybei ir jų dekoratyvumui. Šis procesas plačiai naudojamas, kai reikalingas tolygus matinis paviršius.
Kietų dalelių nukreipimas į detalę atliekamas naudojant suslėgto oro kinetinę energiją arba besisukančios turbinos menčių išcentrinę jėgą. Iš oro turi būti pašalintas tepalas (tepalo filtrais). Apdirbimas atliekamas specialiais smėliavimo arba šratavimo agregatais.
Vietoje apdirbimo sausu smėliu naudojamas hidroabrazyvinis apdirbimas (smėlio-vandens suspensija), apdirbimas abrazyviniais milteliais, metaliniais, stikliniais, dirbtiniais abrazyvais ir kitokiomis medžiagomis. Labiausiai paplitę metaliniai ir dirbtiniai abrazyvai.
Valymui ir paviršių paruošimui naudojamos metalinės granulės ir smėlis gaminami pramoniniu būdu.
Apdirbimas sausais abrazyviniais milteliais – labai našus būdas, pakeičiantis smėliavimą. Jis atliekamas naudojant turimus smėliavimo agregatus jų neperdirbant. Apdirbimo abrazyviniais milteliais, metaliniu “smėliu” ir šratais parametrai pateikti lentelėje.

Detalių sienelių storis, mm
Apdirbimo būdas
Dalelių dydis, mm ir abrazyvinių miltelių numeris
Oro slėgis, MPa
iki 1
iki 3
daugiau 3
Abrazyviniais milteliais
14 ir 16
0,05 – 0,15
0,15 – 0,25
0,3 – 0,4
iki 1
iki 2,5
iki 5
daugiau 5
Metaliniu “smėliu” ir šratais
0,15 – 0,3
0,3 – 0,5
0,8 – 1,0
0,8 – 1,5
iki 0,5
iki 0,5
iki 0,6
iki 0,6

Vienas iš pagrindinių abrazyvinėms medžiagoms keliamų reikalavimų, tai jų technologinis atitikimas valomoms medžiagoms. Detalės iš ketaus, mažaanglio plieno, legiruoto plieno po apdirbimo ketaus arba plieno “smėliu” pasižymi tokiu pačiu atsparumu korozijai, kaip ir po apdirbimo kvarciniu smėliu; dažų ir emalių dangų atsparumas nepasikeičia. Korozijai atsparių plienų arba karščiui atsparių lydinių ketiniu “smėliu” valyti negalima, nes abrazyvo dalelės įsiskverbia į apdirbamą paviršių ir sudaro korozijai palankias sąlygas. Geri rezultatai gaunasi kai korozijai ir karščiui atsparūs plienai valomi daug silicio (Si ne mažiau 20%) turinčiu plieniniu “smėliu”. Detalių iš aliuminio ir magnio lydinių valyti plieninėmis ar ketinėmis granulėmis negalima. Reikia naudoti aliumininį “smėlį”.
Abrazyvines medžiagas, kurių kietumas mažesnis nei apdirbamos medžiagos, galima naudoti tik tokiam apdirbimui, kurio metu detalių matmenys nesikeičia (poliravimas, tepalinių teršalų šalinimas).

2013 m. vasario 7 d., ketvirtadienis

Smėliavimas

SMĖLIAVIMAS

Smėliavimas – tai procesas, kurio metu smėlio srove nuo metalinių gaminių paviršiaus pašalinamos rūdys, nuodegos bei kitokie teršalai, o gaminio paviršius įgauna tolygų šiurkštumą ir matiškumą. Sauso smėlio srovė per specialų įtaisą (antgalį) nukreipiama į gaminį suslėgtu oru, kurio slėgis 1,5 – 3 bar.
Suslėgtas oras turi būti išvalytas nuo tepalo ir drėgmės.

Apdirbamos medžiagos apibūdinimas
Darbinis oro slėgis (bar)
Smėlio dalelių dydis (mm)
Stambūs gaminiai, sienelių storis daugiau;3 mm
2,0 – 4,0
2,5 – 3,5
Lakštai ir liejiniai, sienelių storis iki 3 mm
1,0 – 1,5
1,0 – 2,0
Plonasieniai ir smulkūs gaminiai
0,5 – 1,0
0,5 – 1,0
Lakštai, kurių storis iki 1 mm ir srieginės detalės
0,3 – 0,5
0,05 – 0,15

Valant smėliu būtina dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (respiratorius), pritaikytas sulaikyti silicio dioksido dulkes. Darbo vietoje turi būti ištraukiamoji ventiliacija. Silicio dioksidas (pagrindinė smėlio sudėtinė dalis) sukelia silikozę – vieną iš sunkiausių profesinių susirgimų. Pagal galimybes smėlį reikia keisti į kitokias smulkias abrazyvines medžiagas, kuriose nėra silicio dioksido.
Pastaruoju metu vietoje sauso smėliavimo naudojamas šlapias smėliavimas arba šratavimas – abrazyvinis apdirbimas metaliniais šratais ir plastiko granulėmis.
(Bus daugiau)

2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Galtavimas



Galtavimas

          Galtavimas – ekonomiškiausias smulkių detalių valymo būdas. Galtavimo metu detalės, pakrautos į sukamą būgną su smėliu, lėtai rieda. Smulkioms detalėms skirti būgnai paprastai būna šešiabriauniai, o vienoje sienelėje yra sandariai uždaromas dangtelis. Būgno korpusas gaminamas iš anglinio plieno arba lapuočių medienos. Maišymui pagerinti ant vidinių būgno sienelių rekomenduojama pritvirtinti plieninius kampuočius.
          Kartais būgnai daromi apvalūs, tuomet maišymui gerinti būgno ašis įstatoma ekscentriškai (tam tikru kampu į geometrinę būgno ašį – taip vadinama “girta statinė”), tokiu būdu būgnui sukantis susidaro papildomas šoninis svyravimas.
          Daug dėmesio reikia skirti būgno dangtelio įrengimui. Jis turi būti sandariai uždaromas su gumine tarpine, kad sausai galtuojant nedulkėtų, o šlapio galtavimo atveju – neišsilaistytų tirpalas.
          Galtavimo įrenginiai paprastai statomi atskiroje patalpoje, kad būtų mažesnis triukšmas.
          Sausam galtavimui galima naudoti sausą upinį smėlį (kadangi sandariai uždarytas dangtelis nepraleidžia dulkių). Taip pat galima naudoti smulkų žvirgždą, porceliano dūžį plieninius šratus (iš guolių), kapotą vielą (15 – 20 mm ilgio) ir kt. Aliuminio ir kt. minkštų metalų detalėms galima naudoti medžio ar plastmasės pjuvenas, specialiai tam skirtas keramines ar plastikines granules, aliuminio drožles ir pan.
          Detalių ir abrazyvo įkrova neturi viršyti 1/3 būgno tūrio. Būgnų ilgis būna nuo 600 iki 1000 mm ir 300 – 700 mm skersmens.
          Galtavimas tuo intensyvesnis, kuo greičiau sukasi būgnas, tačiau neribotai didinti būgno greičio negalima. Kiekvienas būgnas turi savo ribinį greitį, kuris priklauso nuo vidinio būgno skersmens. Jei greitis bus didesnis už ribinį, detales veikianti išcentrinė jėga prispaus jas prie būgno sienelių ir jos suksis kartu su būgnu kaip vientisa masė, detalės liausis maišytis, taigi nevyks ir galtavimas. Šis ribinis sukimosi greitis priklauso tik nuo būgno galo skersmens ir nepriklauso nuo įkrovos masės.
          Teoriškai ribinis sukimosi greitis:
kur n – būgno sukimosi greitis aps/min, d – apibrėžiamo apskritimo skersmuo. Ši lygtis išvesta remiantis sąlyga, kad išcentrinė jėga  - mv2 /r – veikianti labiausiai nuo sukimosi centro nutolusią detalę (šis atstumas paprastumo dėlei, priimtas lygiu būgną apibrėžiančio apskritimo spinduliu r) yra lygi jos sunkio jėgai – mg.
          Praktiškai šis ribinis greitis yra dar mažesnis dėl trinties jėgos, susidarančios tarp detalių ir abrazyvo, kuri apsunkina maišymąsi. Praktikoje ribinis greitis imamas per pus mažesnis, t.y.:
          Stambioms detalėms būgno greitis 10 – 15 aps./min., o smulkioms gali siekti 40 – 60 aps./min.
          Galtavimo laikas orientaciškai:
                      Štampuotoms plieninėms detalėms – 2 – 8 val.
                      Mechaniškai apdirbtoms detalėms – 2 – 4 val.
                      Liejiniams iš spalvotųjų metalų – 10 – 15 val.
                      Plieninėms kaltinėms ir lietinėms detalėms – 30 – 40 val.
                      Liejiniams iš pilkojo ketaus – 50 – 80 val.
                      Stambias sriegines detales galtuoti nerekomenduojama, nes galtuojant gali išsigadinti sriegis.
          Dažnai valymas smėliu būna kombinuojamas su nuriebinimu arba paėsdinimu, taip detalės puikiai paruošiamos dengimui. Kai valymas apjungiamas su nuriebinimu į detalių ir smėlio mišinį įpilama 2 - 3% natrio šarmo (kaustikinės sodos) arba trinatrio fosfato tirpalo. Kai valoma su paėsdinimu, pridedama 2 - 3% sieros rūgšties tirpalo.